Tokia patirtis tikriausiai padar tak ir neabejotinai praplt mano poir ias sritis. Pati ji nenori važiuoti.
Rozmari, patikli kaip vaikas iš kurios nors ponios Bemet20knygiūkštės, pasijuto tarsi grįžusi namo nuo pasienio po nevykusių ir nepadorių nuo tykių.
Šis apsikeitimas frazėmis užpildė atsiradusią pauzę, ir Rozmari ins tinktyviai jautė, kad kas nors turėtų pasakyti ką nors taktiška, tačiau Di- kas visai nesistengė ardyti grupelės, susidariusios iš šių vėlyvų svečių, nesistengė ir numušti pernelyg didelio ponios Makisko linksmumo. Jis nesikišo į jų tarpusavio santykius, nes žinojo, kad šiuo momentu tai ne turi svarbos ir viskas išsispręs savaime. Taupėsi didesnių pastangų reika laujančiam atvejui, laukė reikšmingesnio momento, kad svečiai pasijustų puikiai leidžią laiką. Rozmari stovėjo greta Tomio Barbano — šis į viską žiūrėjo ypač pa niekinamai ir, atrodė, ne be priežasties. Rytojaus rytą jis turėjo išvažiuoti.
Sodo tamsoje keliavo jonvabaliai, ir kažkur toli apačioje, kalno šlaite, lojo šuo. Stalas buvo tartum pakilęs virš žemės kaip pakeliamoji šokių aikštelė, ir jį apsėdusiems žmonėms atrodė, kad jie yra vieninteliai tamsioje visatoje, kad valgo vienintelį visatos maistą, kad yra šildomi vienintelės jos šviesos. Savotiškas prislopintas ponios Makisko sukikeni- mas buvo tartum ženklas, kad šis atsiplėšimas nuo numesti svorio visam gyvenimui claire turnbull jau įvyko, ir abu Daiveriai staiga ėmė spinduliuoti dar didesnę šilumą ir dėmesį savo svečiams, lyg numesti svorio visam gyvenimui claire turnbull jiems, jau ir taip subtiliai įtikintiems jų reikšmin gumu ir visaip pamalonintiems, kompensuoti tai, ko jie dar galėtų pasi gesti iš tos paliktos žemės.
Valandėlę atrodė, kad jie abu kalbasi atskirai su kiekvienu, sėdinčiu prie stalo, ir su visais iš karto, garantuodami jiems savo draugiškumą ir meilę. Ir valandėlę į juos atgręžti veidai atrodė kaip vargšų vaikų veidai prie Kalėdų eglutės. Ir staiga viskas nutrūko — akimirka, kai svečiai buvo drąsiai pakylėti virš paprastos vaišių nuotaikos į retesnę jausmų atmosferą, praskriejo, jiems nespėjus išdrįsti ja pakvėpuoti, nespėjus įsisąmoninti, kad ji yra.
Tačiau ore pasklidę karštų ir malonių Pietų burtai — švelniomis le tenėlėmis juos apglėbusi naktis ir tolimas vos girdimas Viduržemio jūros ošimas — neišsisklaidė, o susilydė su Daiveriais, tapo jų dalimi. Nikolė pradingo, ir netrukus Rozmari pastebėjo, kad nebėra ir Diko; svečiai išsisklaidė po sodą, kiti patraukė terasos link. Nuoširdžiai išklojusi savo mažą paslaptį, moteriškė nužygiavo namų link, o Rozmari smerkiamai pažvelgė jai įkandin. Erlas Breidis pasiūlė nueiti iki jūros, bet ji nusprendė, kad jau laikas ir jai atsiimti nors dalelę Diko Daiverio, todėl pasiliko jo laukti, klausydamasi Makisko ginčo su Barbami.
O su Rifais21? Man atrodo, būtų herojiškiau kariauti teisiųjų pusėje. Kariavau prieš Rifus todėl, kad jie nori atimti iš manęs nuosavybę.
Jis neturėjo supratimo, kuo Barbanas jam nepatinka, neturėjo supratimo nei apie to žmogaus idėjų paprastumą, nei apie jo išsilavinimo sudėtingumą. Kas yra idėjos, Makiskas žinojo, ir protui rutuliojantis atpažindavo ir surūšiuodavo jų vis daugiau, bet susidūręs su žmogumi, kurį palaikė bukapročiu, nes negalėjo rasti jame pažįstamų idėjų, ir vis dėlto negalėjo jaustis pranašesnis, jis padarė išvadą, kad Barbanas yra galutinis atgyvenusio pasaulio produk tas, vadinasi, nieko nevertas.
Makiskas ir palaikė Barbaną vienu iš tokių žmonių, o dėl girtumo neapdairiai nustojo jausti jam pagarbią baimę ir per tai pyktis padeda mesti svorį pakliuvo į bėdą.
Rozmari, susigėdusi dėl Makisko, iš pažiūros rami, bet viduje deganti nekantrumu, laukė sugrįžtant Diko Daiverio. Iš savo vietos prie aptuštėjusio Pirma knyga 34 stalo, kur tebesėdėjo tik Barbanas, Makiskas ir Eibas, ji žiūrėjo į taką, kurio pakraščiuose iki pat akmeninės terasos tamsavo mirtos ir paparčiai, ir susižavėjusi motinos profiliu už apšviestų durų, buvo beeinanti tenai, bet iš namo atbėgo ponia Makisko. Ji skleiste skleidė susijaudinimą.
Iš tylėjimo, kai ji pasitraukė kėdę ir atsisėdo įbestomis į vieną tašką akimis ir virpančiomis lūpomis, buvo aišku, kad ji kupina naujienų, tai, visiems sužiurus, vyras paklausė: — Kas atsitiko, Vi?
Aš tikrai negaliu net pasakyti. Paslaptingai purtydama galvą ji nutilo kaip tik laiku, nes Tomis Bar banas atsistojo ir kreipėsi į ją mandagiai, bet griežtai: — Aš jums nepatariu kalbėti apie tai, kas darosi šiuose namuose.
Document Information
VIII Violeta garsiai ir giliai atsiduso ir pasistengusi pakeitė veido išraišką. Pagaliau sugrįžo Dikas, vadovaudamasis neklystamu instinktu, išskyrė Barbaną su Makiskais ir, tapęs perdėtu numesti svorio visam gyvenimui claire turnbull ir smalsuoliu, ėmė kalbėtis su Makisku apie literatūrą, šitaip suteikdamas tajam taip reika lingą pranašumo akimirką. Kiti padėjo jam nešti žibintus — kam gi ne bus malonu nešti žibintus tamsoje?
Padėjo ir Rozmari, kantriai atsa kinėdama Rojalui Damfriui, be galo smalsaujančiam apie Holivudą. Dabar, galvojo ji, aš nusipelniau teisę pabūti su juo viena. Jis turėtų tai suprasti, nes gyvena pagal tuos pačius dėsnius, pagal kuriuos mane mokė gyventi mama.
Rozmari nesuklydo — netrukus jis pasivadino ją nuo kompanijos te rasoje, ir jie vienu du patraukė link jūros, kur vedė greičiau ne laipteliai, o nevienodo aukščio iškyšos, kuriomis žengiant jis vietomis ją pri laikydavo, vietomis kilsteldavo. Sustoję prie parapeto, jie pažvelgė į Viduržemio jūros tolius. Žemai apačioje per įlanką skriejo paskutinis ekskursijų garlaivis iš Lereno salos tartum Liepos ketvirtąją23 paleistas į dangų oro balionas.
Skriejo tarp juodų salų, tykiai skrosdamas tamsų vandenį. Amerikoje retai pasitaiko tokių išmintingų motinų. Aną savaitę išvažiavo Nikolės sesuo, ry toj išvažiuoja Tomis Barbanas, o pirmadienį Nortai.
Gal dar ir sulauksim ko nors malonaus šią vasarą, bet čia malonumai jau pasibaigė. Aš noriu, kad viskas pasibaigtų vienu kartu, o ne sentimentaliai blėstų — dėl to ir surengiau šitą pobūvį.
O sugalvojau štai ką: mudu su Nikole vykstam į Paryžių išlydėti Eibo Norto į Ameriką — gal ir jūs norėtumėt su mumis? Pati ji nenori važiuoti. Nori, kad jūs važiuotumėt viena.
Tas jūsų gyvybingumas Jo neišeikvotum ne tik vienam žmogui, bet ir visam būriui. Instinktas perspėjo ją, kad jis iš lėto stumia ją link Nikolės, ir įjungu si vidinius stabdžius santūriai tarė: — Numesti svorio visam gyvenimui claire turnbull taip pat iškart panorau susipažinti su jūsų kompanija, ypač su jumis. Jau sakiau, kad įsimylėjau jus iš pirmo žvilgsnio.
Jos ėjimas buvo teisingas. Tačiau erdvė tarp dangaus ir žemės atvėsi no Diką, užgesino impulsą, paskatinusį atsivesti ją čia, leido išgirsti jos pernelyg atvirą vilionę ir pajusti pavojų, slypintį toje nesurežisuotoje sce noje ir neišmoktuose žodžiuose. Dabar reikėjo pasiekti, kad ji panorėtų grįžti vidun, o tai buvo ne taip paprasta, be to, jis labai nenorėjo jos prarasti.
Jis geraširdiškai pajuoka vo, bet ji pajuto dvelkiant šaltį: — Jūs pati nežinot, ko norit. Eikit ir pasiklauskit mamą, ji pasakys. Rozmari buvo priblokšta. Palytėjusi jo rankovę, pajuto lygią kaip su tanos juodo švarko medžiagą. Jau buvo parklupdyta ir iš tos padėties pa leido paskutinį šūvį: — Jūs man pats nuostabiausias iš visų žmonių pasaulyje Jis nusijuokė, ir tas juokas nunešė juodu į terasą, kur Dikas perleido ją Nikolei Per greit atėjo laikas atsisveikinti, ir Daiveriai visiems padėjo skubiai iškeliauti.
Erlas Breidis pakeliui į Pirma knyga 36 Monte Karlą apsiėmė pavėžėti Rozmari su motina, su jais įsėdo ir Roja- las Damfris, nes Daiverių automobilyje jam nebeliko vietos.
Sode virš stalo, kur jie vakarieniavo, tebedegė žibintai, o Daiveriai stovėjo prie vartų — Nikolė nelyginant gėlė, teikianti nakčiai švelnumo, ir Dikas, sakantis visiems sudie, kiekvieną pavadindamas vardu. Rozmari buvo skaudu išvažiuoti ir palikti juos dviese tuose namuose. Ir vėl ji pagalvo jo: ką gi tokio ponia Makisko matė vonioje. IX Naktis buvo vaiski, juoda ir tartum kybojo krepšyje ant vienintelės blausios žvaigždės. Tirštas oras slopino priekyje važiuojančio automobi lio signalą.
Breidžio vairuotojas važiavo neskubėdamas; posūkiuose kart karčiais šmėsteldavo pirmojo automobilio užpakalinės šviesos, paskui visai pradingo. Tačiau po dešimties minučių vėl pasirodė — automobilis stovėjo kelkraštyje. Breidžio vairuotojas sulėtino greitį, bet Daiverių au tomobilis tuoj pat pajudėjo, tik lėtai, ir jie jį pralenkė. Lenkdami išgirdo iš uždaro limuzino sklindant triukšmą ir pastebėjo, kad Daiverių vairuo tojas šaiposi. Paskui nudūmė toliau pro besimainančius tamsesnės ir švie sesnės nakties klodus ir pagaliau, keliskart staigiai nunėrę žemyn kaip atrakcione, atsidūrė ties stūksančiu tamsoje Goso viešbučiu.
Rozmari nusnūdo tris valandas ir paskui gulėjo nebegalėdama užmig ti, panirusi mėnesienoje. Geidulingoje prieblandoje greitai apžvelgė visus atvejus, galinčius atvesti iki bučinio, tiktai pats bučinys išėjo kažkoks neaiškus, kaip filme. Pirmą kartą ištikta nemigos ir besivartydama lovoje ji pamėgino apie viską pagalvoti taip, kaip būtų galvojusi motina.
Jai sekėsi gana neblogai, nors ir neturėjo gyvenimo patirties, bet prisiminė senų pokalbių nuotrupas, įstrigusias pasąmonėje. Rozmari buvo auklėjama darbui. Ponia Spierz išleido kuklų mirusiųjų vyrų palikimą dukteriai išmokslinti, ir kai toji, sulaukusi šešiolikos, pražydo žavėdama visus nepaprastu plaukų grožiu, nusitempė ją į Eks-le-Beną ir išruošė žygin į brangų viešbučio numerį pas poilsiaujantį amerikietį pro diuserį, nieko iš anksto jam nepranešusi.
Kai prodiuseris išvažiavo į Niujorką, jiedvi irgi nusekė iš paskos. Šitaip Rozmari išlaikė stojamuo sius egzaminus.
Dabar gauni perkąsti pirmąjį riešutą, o jis šio to vertas, tad pamėgink, ir nesvar bu, kas išeis, vis tiek tau bus į naudą — įgysi patirties. Brėško, pro aukštus langus veržėsi vidun dangus, ji at sikėlė ir išėjo į terasą, šiltą po basomis kojomis.
Ore buvo girdėti paslap tingi garsai, kažkoks įkyrus paukštis vienodais tarpais piktai plyšojo me džiuose virš teniso aikštelės; kitoje viešbučio pusėje pasigirdo žingsniai dulkėtame kelyje, žvyruotame takelyje, ant cementinių laiptų ir ta pačia seka grįžtantys atgal. Ten, už juodos jūros, ant aukšto tamsaus kalno gy veno Daiveriai.
Mintyse jie buvo neatskiriami vienas nuo kito, ir jai pasirodė, kad girdi juos tyliai — kaip kylant smilkalus — dainuojant dainą ar giedant giesmę, labai seną ir tolimą. Jų vaikai miega, vartai nakčiai uždaryti. Rozmari sugrįžo vidun ir užsimetusi lengvą chalatėlį bei apsiavusi es- padriles vėl išėjo į terasą ir pasuko paradinių durų link; ėjo greitai, nes matė, kad šitoje pusėje visi kambariai tebemiega.
Stabtelėjo pastebėjusi kažkokį žmogų — jis sėdėjo ant plačių baltų laiptų prie paradinių durų. Paskui pažino Luisą Kempioną ir suprato, kad jis verkia.
Kempionas verkė graudžiai ir tyliai, krūpčiodamas kaip moteris. Roz mari nejučiomis pakartojo praėjusių metų filme suvaidintą sceną ir priėjusi palietė jo petį. Jis dar kuktelėjo, tik paskui ją pažino. Pats kaltas. Taip ir žinojau. Visada taip. Gal pasakytumėt? Jis pasižiūrėjo, ar verta sakyti. Pragariškai kankinasi. Geriau būti jaunam ir nieko nejausti, negu mylėti. Pasitaikydavo man ir anksčiau, bet šitaip Darėsi vis šviesiau, ir jo veidas atrodė bjauriai.
Rozmari nė nemirkte lėjo, nė vienas veido raumenėlis nesuvirpėjo, niekuo neišsidavė, kaip ūmai juo pasišlykštėjo. Bet Kempionui pakako jautrumo tai suprasti, ir jis gana staigiai pakeitė temą.
Metas Ridlis (Matt Ridley) Racionalusis Optimistas: Kaip Kuriama Gerovė
Ką, jūs nieko nežinot? Staiga trečiame aukšte atsidarė žaliuzės, ir balsas, be jokios abejonės, priklausantis anglui, aiškiai ištarė: Rozmari ir Luisas Kempionas nuolarkiai nulipo laiptais ir atsisėdo ant suolelio prie tako į paplūdimį.
Mieloji, neįtikėtinas daly Pirma knyga 38 kas Jis triumfuodamas žiūrėjo į Rozmari. Ji neturėjo supratimo, apie ką jis kalba. Na, iš dalies jums pasisekė Ir viskas įvyko taip staiga. Ji ėmė pasakoti Taigi neprasitarkit, kad aš sakiau. Bet mes taip ir nesužinojom, ką Violeta norėjo pasakyti, nes jis visą laiką jai trukdė, o paskui įsikišo jos vyras, ir dabar bus dvikova, mano miela.
Šįryt penk tą — po valandos. Vėl viršuje stuktelėjo žaliuzės, ir tas pats britiškas balsas ištarė: — Iš tikrųjų tuoj pat liaukitės! Tą akimirką iš viešbučio išėjo Eibas Nortas, neryžtingai apsidairė ir pamatė Rozmari su Kempionu dangaus fone, jau pabalusiame virš jūros. Rozmari dar jam neprabilus perspėdama papurtė galvą, ir jie nuėjo prie tolesnio suolelio.
Rozmari pastebėjo, kad Eibas kiek išgėręs.
Kit gyvn ri individas vystosi nuo kdikysts iki pilnametysts, arba brandos1, ir per vien gyvenim pasiekia toki tobulyb, kuri prieinama jo pri gimiai; taiau tarp moni paang daro ne tik individas, bet ir visa ris; kie kviena karta stato ant jau anksiau padt pamat. Adamas Fergusonas Adam FergusonEs apie pilietins visuomens istorij An Essay on the History of Civil Society racionalusis optimistas nt mano stalo, prie kurio raau, guli du madaug tokio paties dydio2 ir formos artefaktai: kompiuterio pel be laido ir vidurinio akmens amiaus, madaug 0,5 mln. Abu padaryti taip, kad atitikt mogaus rank kad bt patogu naudoti. Taiau jie labai skirtingi.
Ar šitas siuvinėtojų būrelio veikėjas papasakojo, kas atsitiko? Kas kausis? Kaip tik tai turiu galvoje, kalbdamas apie kolektyvin intelekt. Joks pavienis mogus neino, kaip pagaminti kompiuterio pel. Taigi mo gaus intelektas tapo numesti svorio visam gyvenimui claire turnbull ir kaupiamasis taip, kaip jokio kito gyvno. Besiporuojantys protai Tvirtinti, kad mogaus prigimtis nepasikeit, bet pasikeit moni kultra, nereikia atmesti.
Prieingai, monija igyvena nepaprast evoliucini permai n sprogim, kur lemia geroji senoji Darvino natralioji atranka. Bet tai ne gen, o idj atranka. Jau ilg laik toki nuomon band suformuluoti socialini moksl atstovai. Prancz sociologas Gabrielis Tardas Gabriel Tarde m. Austr eko nomistas Frydrichas Hajekas Friedrich Hayek septintajame deimtmetyje ra, kad lemiamas socialins evoliucijos veiksnys yra atranka mgdiojant geras ins titucijas ir proius8.
Evoliucijos biologas Riardas Dokinsas Richard Dawkins m. Eko 10 nomistas Riardas Nelsonas Richard Nelson devintajame deimtmetyje ikl prielaid, kad visa ekonomika vystosi per natralij atrank Btent tai ir turiu galvoje, kalbdamas apie kultrin evoliucij: kaku riuo metu prie m.
Kaip natralioji atran ka kaupiamuoju bdu po truput formavo ak, taip kultrin evoliucija tarp moni kaupiamuoju bdu galjo sukurti kultr arba fotoaparat Taip, bet kodl?
Kodl mes, o ne orkos? Teigti, kad monms bdinga kultrin evoliucija, nra nei labai originalu, nei labai naudinga.
Vien imita cijos ir mokymosi, kad ir kaip gausiai bei iradingai jie bt praktikuojami, nepakanka, siekiant paaikinti, kodl mons pradjo taip unikaliai keistis. Reikia dar kako, kako, k turi mons, bet neturi orkos.
Atsakymas, manau, yra toks, kad kakuriuo monijos istorijos momentu idjos pradjo susitikti ir poruotis, usiiminti tarpusavyje lytiniais santykiais. Noriau paaikinti.
Btent dl lytini santyki biologin evoliucija kaupia informacij, nes sujungia skirting individ genus. Taigi vienoje btybje vy kusi mutacija gali suvienyti jgas su kitame individe vykusia mutacija.
Aikiau sia analogija bdinga bakterijoms, kurios keiiasi genais, tuo pat metu nesidau gindamos, tai i kur j gebjimas gyti imunitet kit ri antibiotikams. Jei mikrobai prie kelis milijardus met nebt pradj keistis genais, ir gyvnai nebt to ts lytiniais santykiais, visi genai, kurie sukuria akis, niekada nebt susitik viename gyvne; genai, sukuriantys numesti svorio visam gyvenimui claire turnbull, nervus ar smegenis, taip pat.
Kiekviena mutacija bt likusi atskirta savo linijoje ir ne gebt atrasti sinergijos diaugsm. Evoliucija gali vykti ir be lytini santyki, bet daug daug liau. Tai pasakytina ir apie kultr. Jei kultr sudaryt tik mokymosi i kit proiai, ji greitai sustingt. Kad kultra bt kumuliacin, idjos turi susi tikti ir poruotis. Kryminis idj apsidulkinimas numesti svorio visam gyvenimui claire turnbull banali, bet netiktai reikminga fraz. Kurti tai pertvarkyti, pasak molekuli biologas Fran 11 sua akobas Franois Jacob O kur dar popierius ir spausdinimo mainos, internetas ir mobilusis telefonas, anglis ir turbinos, varis ir skardins, ratas ir plienas, programin ranga ir technin ranga Drstu tvirtinti, kad kakuriuo monijos prieistors metu dideles sme genis turintys, kultringi, besimokantys mons pirm kart pradjo vieni su kitais keistis dalykais, ir, vos tik m tai daryti, kultra staiga pati pradjo kaupti ir prasidjo didysis verlusis monijos ekonomins paangos eks perimentas.
Mainai kultrinei evoliucijai yra tas pats, kas lytiniai santykiai biologinei. Keisdamiesi mons atrado darbo pasidalijim pastang ir sugebji m specializacij abipusei naudai. I pradi tai galjo pasirodyti nereikmin gas dalykas, kurio atsitiktiniai primatologai bt nepastebj, jei bt atsuk savo laiko main t moment, kai tai prasidjo. Galbt tai bt sudomi n kur kas maiau nei ekologija, hierarchija ir ri prietarai. Bet kakurios mogbedions pradjo keistis maistu ar rankiais su kitomis taip, kad abiem main partneriams tai ijo naud, ir taip vis labiau specializavosi.
Specializacija skatino naujoves, nes skatino skirti laiko gamintis rankius, kuriais bus gaminami kiti rankiai. Taip buvo taupomas laikas, o klestjimas yra tiesiog sutaupytas laikas, proporcingas darbo pasidalijimui. Kuo vairesni kaip vartotojai tapo mons ir kuo labiau specializavosi kaip gamintojai, tuo daugiau jie keitsi produkcija ir geriau gyveno, gyvena bei gyvens. Gerai, kad is procesas neturi neivengiamos pabaigos.
Kuo labiau mons traukiami globalin darbo pasidalijim, kuo labiau gali specializuotis ir mainytis, tuo turtingesni bsime mes visi. Be to, tas procesas neturi prieasties, dl kurios negaltume sprsti mus persekiojani problem, toki kaip ekonomins krizs, staigus gyventoj skaiiaus augimas, klimato kaita, terorizmas, AIDS, depresija ir nutukimas.
Lengva nebus, bet labai manoma, i tikrj tiktina, kad m. Bet nuo A. Smito laik jo valgas daug kas keit, jomis abejojo, pritaik ir plto jo. Pavyzdiui, jis nesuprato, kad gyvena ankstyvajame pramons perversmo laikotarpyje. Negaliu tiktis prilygti A. Smito genijui kaip individas, bet jo atvilgiu turiu vien didel privalum galiu skaityti jo knyg.
Paties A. Smito idjos nuo an laik poravosi su kitomis. Mane vis labiau stebina tai, kaip maai moni pagalvoja apie audring kultrini permain problem.
Uploaded by
Pastebiu pasaulis pilnas moni, manani, kad j priklausymas nuo kit maja arba kad jiems seksis geriau, jei bus sava rankikesni, arba kad technologin paanga nepakl gyvenimo lygio, arba kad pasaulis nuolat eina blogyn, arba kad keitimasis daiktais bei idjomis yra nerei kalingas ir nereikmingas. Pastebiu visik isilavinusi ekonomist kuriems a nepriklausau nesidomjim klestjimo fenomenu ir kodl jis teko j riai. Taigi nusprendiau patenkinti savo paties smalsum ir parayti i knyg. Raau precedento neturinio ekonominio pesimizmo laikais.
Pasaulin bankininkysts sistema balansuoja ant lugimo ribos; milinikas skol bur bulas sprogo; pasaulin prekyba sumenko; majant gamybos apimiai, vi same pasaulyje spariai auga nedarbas. Artimiausia ateitis atrodo ities nyki, o kai kurios vyriausybs planuoja ir toliau didinti milinik viej skol, kuri gali pakenkti tolesns kartos galimybei klestti. Dideliam savo apgailes tavimui, tam tikr vaidmen viename ios nelaims etape atlikau ir a kaip Northern Rock, vieno i daugelio bank, kurie per kriz stokojo likvidumo, neetatinis valdybos narys.
Jei tik biau ino numesti svorio visam gyvenimui claire turnbull, kad ekonomisto Vernono Smito Vernon Smith ir jo koleg eksperimentai laboratorijose jau seniai patvirtino, kad btiniausi preki ir paslaug rinkos pavyzdiui, kirpyklos ir prekyba msainiais veikia taip gerai, jog sunku jas sukurti taip, kad nebt veiksmingos ir nepasilyt naujovi, o pinig rinkos taip danai lunga ir sunku jas kurti taip, kad gerai funkcionuot.
Spekuliacija, minios energingumas, iracionalus optimizmas, rentos sieki mas ir pagunda apgaudinti skatina pinig rinkas ieiti i rib ir lugti tai kodl reikia jas kruopiai reguliuoti tai visada palaikiau.