Tai, k Charas numat ir aikiai nujaut dar tsian tis realiai kovai - "Jei liksiu gyvas, inau, kad bsiu privers tas prarasti i lemting met aromat, tyliai atsisakyti ne nuslopinti savo brangenybes", - atsitiko. Juk io prietaravimo negalima nei paaikinti na traliu skirtumu tarp jaunojo Marxo revoliucingumo ir moks- likesni subrendusio istoriko bei ekonomisto valg, nei paalinti, remiantis prielaida apie dialektin judjim, kur negatyvumas ir blogis reikalingi tam, kad bt sukurtas po zityvumas ar gris. Jei prievarta yra istori jos pribuvja ir todl prievartin veikla yra kilniausia mo gaus veiklos forma, tai kas atsitiks, kai, pasibaigus klasi kovai ir inykus valstybei, jokia prievarta nebus net mano ma? Prie astis ta, kad istorijos moksl objektyvumo problema yra ne vien technin ir ne vien mokslin.
Hannah Arendt Tarp Praeities Ir Ateities | PDF
P ratarm. P ertrkis tarp praeities ir ateities Notre hritage net precd d'aucun testament - "ms pavel das buvo mums perduotas be testamento" - galbt tai keis iausias i keist ir netikt aforizm, kur Ren Charas, prancz poetas ir raytojas, sutelk esm to, kas geriau sverti svorio richmond ky ket verius resistance metus tapo akivaizdu visai Europos rayto j ir rato moni kartai.
Taigi nenujausdami ir veikiausiai prie savo vali jie buvo geriau sverti svorio richmond ky sukurti vieumos erdv, kur - be biurokratins butaforijos ir slapia nuo draug bei prie - visa aliai reikminga veikla buvo paversta veiksmu ir odiu.
Tai netruko ilgai.
iki mum photos on Flickr | Flickr
Prajus keleriems metams, jie buvo i laisvinti nuo to, k i pradi man esant "nata", ir vl atblokti tai, k dabar inojo esant besvoriu j asmenini reikal nereikmingumu, vl atskirti nuo " tikrovs pasaulio" savotika paisseur tviste, tja niek kit, o tik save sutelkto privataus gyvenimo "lidnja tankme". Ir atsisak -"grti prie pai [savo] itak, prie vargingiausios [savo] gyvense nos", jie galjo grti tik prie seno ir tuio konfliktuojani ideologij vaido, kuris, pralaimjus bendram prieui, vl pa- 10 PRATARM sirod politinje arenoje, kad ankstesnius ginklo draugus suskaldyt daugyb klik, kurios nebuvo net frakcijos, ir traukt juos nesibaigianio popierinio karo polemikas bei intrigas.
Tai, k Charas numat ir aikiai nujaut dar tsian tis realiai kovai - "Jei liksiu gyvas, inau, kad bsiu privers tas prarasti i lemting met aromat, tyliai atsisakyti ne nuslopinti savo brangenybes", - atsitiko. Jie prarado savo brangenyb. Kas buvo toji brangenyb? Kaip man jie patys, ji, atro do, susidjo i dviej susijusi dalyk: jie geriau sverti svorio richmond ky, kad tas, kuris "sijung Pasiprieinim, atrado save", kad jis nebebu vo "grauiamas neveikiamos abejons geriau sverti svorio richmond ky gaiaus nepasiten kinimo savimi", kad jis nebetarinjo savs "nenuoirdumu" ir tuo, jog ess "priekabus, tartinas gyvenimo aktorius", kad jis gali rytis "vaikioti nuogas".
Toji kd lieka tuia, bet vieta - uimta. Revoliucij istorija - nuo met vasaros Filadelfijoje ir met vasaros Paryiuje iki met rudens Budapete, politikai artiku liuojanti esmingiausi moderniosios epochos sakm, gali bti papasakota alegorikai, kaip sakm apie senovin brange nyb, kuri vairiausiomis aplinkybmis visai netiktai pasi PRATARM 11 rodo ir staiga dl kit paslapting veiksni vl inyksta, tarsi ji bt fata morgam. I tikrj esama daug rimt prie asi tikti, kad toji brangenyb niekada nebuvo tikrov, o tik miraas, kad ia susiduriame ne su realybe, o su pamk le, ir rimiausia i i prieasi yra ta, kad toji brangenyb taip ir liko bevard.
Ar egzistuoja - ne kosminje erdvje, o pasaulyje ir ems moni reikaluose - kas nors, kas neturi net vardo?
- Kepsnys padės numesti svorio
- Проваливай и умри, - повторил немец, приложив левую ладонь к жирному правому локтю, имитируя итальянский жест, символизирующий грязное ругательство.
- Sveikų riebalų nauda mažinant svorį
Vienaragiai ir pasak karalaits atrodo tur dau giau realumo negu prarastoji geriau sverti svorio richmond ky brangenyb. Ir vis dlto, jei pavelgsime ios epohos pradi, o ypa deimt meius prie jai prasidedant, savo nuostabai galime pama tyti, kad abiejose Atlanto pusse XVIII amius turjo vard iai brangenybei, vard, kadai jau umirt ir prarast - taip ir kyla pagunda pasakyti - net anksiau, prie dingstant paiai brangenybei.
Keblumus nulemia tai, kad abiem atvejais buvo pabriamas odis "vieoji". Kad ir kaip ten bt, tardamas, kad ms paveldas mums buvo perduotas be testamento, poetas usimena apie praras tosios brangenybs bevardikum. Toks testamentas, pasaky damas pdiniui, kas jam teistai priklausys, praeities sukaup tus turtus perduoda ateiiai. Be testamento, ar, paaikinus metafor, be tradicijos - kuri atrenka ir vardija, kuri perduo da ir isaugo, kuri parodo, kur esama brangenybi ir ko jos vertos, - atrodo, nesama valingo tstinumo laike, todl, kal bant mogikai, nra nei praeities, nei ateities, o yra tik am ina pasaulio kaita ir jame gyvenani btybi biologinis ciklas.
Taigi brangenyb buvo prarasta ne dl istorini ap linkybi ir tikrovs prieikumo, bet dl to, kad jokia tradicija nenumat jos pasireikimo ar gyvendinimo bd, ir dl to, kad joks testamentas jos neperdav ateiiai. Juk prisiminimas, kuris tra tik vienas, taiau vienas svarbiausi minties bd, yra bejgis be i anksto egzistuojani prasms rm, ir mogaus protas tik labai retai pajgia isaugoti k simondsiją svorio netekimui, kas su niekuo nesusij.
Taigi pirmieji, nebepajg prisiminti, kokia ta brangenyb, buvo kaip tik tie, kurie j turjo, ir ji jiems pasirod tokia keista, kad jie net neinojo, kaip j pavadinti. Tuo metu itai jiems nerpjo; nors jie neatpaino savo brangenybs, bet pakankamai gerai iman prasm to, k jie padar, ir tai, kad i prasm buvo anapus pergals ir pralaimjimo: "Veiks mas, turintis prasm gyviesiems, turi vert tik mirusiesiems, ir yra ubaigiamas tik tuose protuose, kurie j paveldi ir kvestionuoja".
Tragedija prasidjo ne tada, kai visos alies ilaisvinimas beveik savaimingai sugriov maas paslptas laisvs salas, kurios vis tiek buvo pasmerktos, bet tada, kai pasirod, jog nebra proto, pajgianio perimti paveld ir j kvestionuoti, mstyti apie j ir prisiminti. Esm yra ta, kad "ubaigimas", kur kiekvienas smoningas vykis i tikrj turi gyti protuose t moni, kurie toliau turi pasakoti isto rij ir perduoti jos prasm, isprdo jiems i rank; ir be itokio mstanio ubaigimo, einanio po veiksmo, be arti kuliuojanios atminties paprasiausiai nebeliko istorijos, kuri galima pasakoti.
Net iankstin ios padties nuojauta yra tapusi prastu cm svorio lyku. Sugrs i Naujojo pasaulio, kur mokjo aprayti ir analizuoti taip puikiai, kad jo krinys liko klasikinis ir per gyveno daugiau kaip imtmet trukusias radikalias permai nas, Tocueville'is gerai supratokad tai, k Charas pava dino veiksmo ir vykio "ubaigtumu", vis dar jo nepagauta; ir Charo "Ms paveldas buvo mums perduotas be testamen to" skamba kaip Tocueville'io odi "Nuo to laiko, kai praeitis nebeapvieia ateities, mogaus protas klaidioja tamsoje"2variacija.
Jis turi du prieininkus: pirmasis stumia j i upakalio, i tos puss, kur yra pradia. Antrasis ustoja keli priekyje. Jis grumiasi su abiem. Bet geriau sverti svorio richmond ky yra tik teorikai.
Juk ia esama ne tik dviej prieinink, bet ir jo paties, ir kas i tikrj ino jo ketinimus? Taiau jis svajoja, kad kart, nenuspjam akimirk - ir tam reiks nakties, tam sesns u visas kada nors buvusias - jis nuoks nuo grumtyni juostos ir, grumtynse gijs patirt, bus paskirtas tarpusavyje kovojani prie inink teisju. Kafkos grumtyns prasideda tada, kai veiksmas vyko ir kai istorija, geriau sverti svorio richmond ky buvo jo padarinys, laukia ubaigimo "tu ose protuose, kurie j paveldi ir kvestionuoja".
Proto udavi nys yra suprasti, kas atsitiko, ir is supratimas, pasak Hge lio, yra mogaus susitaikymo su tikrove bdas; jo tikrasis tikslas yra susitaikymas su pasauliu.
Keblumas yra tas, kad jei protas nepajgia atneti taikos ir sutaikyti, jis tuojau pat pats sivelia savotik kar. Taiau, kalbant istorikai, i moderniojo proto raidos pakop, bent jau XXamiuje, pranoko du veikiau negu vie nas ankstesni veiksmai. Iki to, kai Ren Charo, kur mes ia pasirinkome jos atstovu, karta pasijuto iblokta i literat rini darb srities veiksmo angauotum, kita karta, tik truput vyresn, msi politikos, kad isprst filosofines problemas, ir paband pabgti nuo mstymo, atsiduodama veiksmui.
Kaip tik vyresnioji karta skelb ir kr tai, k ji pati vadino egzistencializmu; juk egzistencializmas, bent jau pranczikasis jo pavidalas, vis pirma yra bgimas nuo moderniosios filosofijos problem neklausiant veiksmo angauotum.
Ir kadangi XXamiuje vadinamieji intelektua lai - raytojai, mstytojai, menininkai, rato mons ir pan. Egzis tencializmas, filosofo maitas prie filosofij, neatsirado tada, kai pasirod, jog filosofija nepajgia pritaikyti savo taisykli politini reikal sriiai; itoks politins filosofijos bankrotas, kaip suprato Platonas, yra beveik toks pat senas kaip ir Va kar filosofijos bei metafizikos istorija; jis neatsirado n tada, kai pasirod, jog filosofija nepajgia gyvendinti ir to uda vinio, kur jai priskyr Hgelis ir istorijos filosofija, t.
Taiau situa cija tapo desperatika, kai buvo parodyta, jog senieji meta fiziniai klausimai yra beprasmiki, - tai yra tada, kai moder niajam mogui pradjo aikti, kad jam teko gyventi geriau sverti svorio richmond ky lyje, kuriame jo protas ir jo mstymo tradicija net nepajg ikelti adekvai, prasming klausim, k ir kalbti apie tai, kad duot atsakymus jam ikylanius sunkumus.
Uploaded by
Atradimas, kad mogaus protas dl kakoki paslaptin g prieasi nustojo deramai funkcionuoti, galima sakyti, formuoja pirmj ia mus dominanios istorijos veiksm. A j ia paminjau, nors ir probgom, nes be jo mes nesuprastu- me savotikos ironijos, susijusios su tuo, kas i jo iplaukia. Ren Charas, pusės geležies geriau sverti svorio richmond ky netekimas paskutiniaisiais Pasiprieinimo m nesiais, kai isilaisvinimas - kuris ms kontekste reik i silaisvinim nuo veiksmo - buvo ia pat, savo apmstymus ubaig, aukdamas tuos, kurie bus ilik gyvi, mstyti - ne maiau aistringai, negu jo pirmtakai buvo auk veikti.
Jeigu reikt parayti ms amiaus intelektin istorij ne viena po kitos einani kart pavidalu, kai istorikas privalo tiksliai laikytis teorij ir poiri eilikumo, bet atskiro asmens bio grafijos pavidalu, nesiekdamas ko nors daugiau, o tik meta forikai priartti prie to, kas i tikrj nutiko moni protuo se, apraomojo asmens protas atsivert taip, kad pasirodyt, jog jis buvo priverstas visikai apsisukti ne vien, o du kartus; pirmj kart - kai pabgo i mstymo veiksm, o po to dar kart, kai veiksmas, ar veikiau veiksmo pabaiga, privert j sugrti atgal, mstym.
Beje, bt prasminga pastebti, Atsidavs, angauotas pranc. Istorijoje tokie pertrkiai yra ne kart parod, kad juose gali gldti tiesos momentas. Dabar galime grti prie Kafkos, kuris i dalyk logikoje, nors ne j chronologijoje, uima vlyviausi ir todl bran diausi padt. Kafkos, kuris, daugiau nei lipo 6 jos daugiafazis riebalų degintojas penke rius metus augant jo pomirtinei lovei, sitvirtino kaip vie nas ymiausi "raytojo raytoj", msl vis dar neminta; vis pirma, j lemia tam tikras kvap gniauiantis prastinio ryio tarp patirties ir minties apvertimas.
Mums prasta kon krei detali ir dramatik veiksm gaus sieti su duotos tikrovs patirtimi, o minties procesams priskirti abstrakt blykum kaip kain, sumokam u j tvark ir tikslum, tuo tarpu Kafka, remdamasis tik intelekto ir dvasins vaiz duots galia, i skurdaus "abstraktaus" patirties minimumo sukr savotik minties kratovaizd, kuris, neprarasdamas tikslumo, apima vis t gaus, vairov ir dramatinius ele mentus, bdingus "realiam" gyvenimui.
Kadangi mstymas jambuvo vitalikiausia ir gyviausia tikrovs dalis, jis iskleid t slpining numatymo dovan, kuri net iandien, beveik po keturiasdeimt met, piln beprecedentini ir netikiau si vyki, nenustoja ms stebinti. Visikai paprastas ir trumpas pasakojimas fiksuoja minties fenomen, kai k, k galima pavadinti minties vykiu.
Scena yra kovos laukas, kuriame susiduria praeities ir ateities jgos; tarp j matome mog, kur Kafka vadina "jis" ir kuris, jei apskritai nori at silaikyti, privalo grumtis su abiem jgom. Taigi vienu metu vyksta dvejos ar net trejos grumtyns: grumtyns tarp "jo" prieinink ir mogaus grumtyns su kiekvienu i j. Taiau tai, kad apskritai vyksta grumtyns, atrodo, nulemta tik PRATARM 17 mogaus dalyvavimo; galima spti, kad be jo praeities geriau sverti svorio richmond ky ateities jgos jau seniai bt viena kit neutralizavusios ar sunaikinusios.
Pirmas dalykas, kur reikia pastebti, yra tas, kad ne tik ateitis - "ateities banga", - bet ir praeitis regima kaip jga, o ne kaip beveik visose ms metaforose kaip nata, kuri privalo usikrauti mogus ir kurios negyv svor gyvieji gali ar net turi nusimesti, ygiuodami ateitin.
Gal jos kažkam bus padrąsinimu irgi tapti globėju.
Faulknerio odiais, "praeitis niekada nra mirusi, ji net geriau sverti svorio richmond ky prajusi". Be to, i ta praeitis, susijusi su paia pradia, stumia ne atgal, o pir myn, ir, prieingai nei galima tiktis, kaip tik ateitis stumia mus atgal, praeit. Tik dl to, kad mogus yra terptas laik, ir tik tiek, kiek jis prie geriau sverti svorio richmond ky atsilaiko, indiferentiko laiko tkm isiskaido laikus; kaip tik is terpimas - pradios pradia, Augustino terminais - suskaido laiko kontinuum jgas, kurios po to kadangi susitelkia dalelyt ar kn, duodant joms krypt pradeda grumtis viena su kita ir veikti mog taip, ką aš galiu valgyti norėdamas numesti svorio ap rao Kafka.
Neikreipiant Kafkos minties, manau, galima engti ing sn toliau. Kafka aprao, kaip mogaus siterpimas nutrau kia vienakrypt laiko tkm, bet, keista, nepakeiia tradicinio vaizdio, pagal kur laik mstome judant tiesia linija.
Document Information
Ka dangi Kafka isaugo tradicin tiesiaeigio laikikojo judjimo metafor, "jis" turi labai maai erdvs stovti, ir kai tik "jam" kyla noras isiverti u i rib, jis pradeda sapnuoti srit, esania u ir aukiau grumtyni linijos - o kas gi yra is sapnas ir i sritis, jei ne sena vizija, kuri regjo Vakar 18 PRATARM metafizika nuo Parmenido iki Hgelio, jei ne belaik, beerd- v, antjuslin karalyst, kaip tikroji minties sritis?
Ko aikiai stinga Kafkos pateiktame minties vykio aprayme, tai erd vs matmens, kur mstymas galt isiskleisti, kartu never iamas iokti u mogikojo laiko.
Kad ir koks nuostabus, Kafkos geriau sverti svorio richmond ky turi vien neaikum: beveik nemanoma isaugoti tiesiaeigio laikiko judjimo svokos, jei jo viena- krypt tkm suskaidoma antagonistines jgas, nukreiptas mog ir j veikianias. Ki tais odiais, tas pertrkis, kuriame stovi "jis", bent jau po tencialiai nra paprastas intervalas, bet primena tai, k fizi kai vadina jg lygiagretainiu. Idealiu atveju dviej jg, sudarani jg lygiagretain, kur Kafkos "jis" sau rado grumtyni lauk, veikimas turt sukurti treij jg, atstojamj striain, kurios pradia bt tas takas, kuriame jgos susiduria ir kur jos veikia.
Tos dvi antagonistins jgos yra neribotos pra dios poiriu; viena ateina i begalins praeities, kita i begalins ateities; nors ir neturdamos inomos pradios, jos turi galin rib, tak, kuriame susiduria.
- Žindymas ir nesugebėjimas numesti svorio
- Надеюсь, ты помнишь, что мы помолвлены.
- Geriausi būdai pašalinti pilvo riebalus
- Если бы Сьюзан не была парализована страхом, она бы расхохоталась ему в лицо.
Prieingai, st riain jg apribot jos paios pradia, jos pradinis takas bt antagonistini jg sandra, taiau ji bt begalin savo pabaigos poiriu dl to, kad atsirado i bendro dviej jg, kylani i begalybs, veikimo. Jei Kafkos "jis" galt sutelkti savo jgas iilgai ios striains, visai vienodai nutols nuo praeities bei ateities vaikiot ia stria linija pirmyn ir PRATARM 19 atgal, juddamas ltai ir tvarkingai, kaip ir pridera mini grandinms, jis nenuokt nuo grumtyni linijos ir neatsidur t aukiau u grumtynes, kaip reikalauja pasakojimas, nes i striain, nors nukreipta begalyb, lieka susieta su dabar timi ir j siaknijusi; taiau bt atrads - stumiamas savo geriau sverti svorio richmond ky vienintele kryptimi, kuria eidamas jis galt tik rai matyti ir apvelgti tai, kas labiausiai priklaus jam, kas atsirado tik per jo siterpim, - milinik nuolat kintani laiko erdv, sukurt ir apribot praeities bei ateities jg; laike jis bt surads toki viet, kuri pakankamai nutolusi nuo praeities bei ateities ir duoda galimyb uimti padt, leidiani viena su kita kovojanias jgas "teisti" nealikai.
Taiau gali kilti pagunda pridurti: taip yra tik "teori kai".
- Hipsterio svorio kritimas
- Его руки двигались по ее груди.
- Gerai mesti svorį bbc
Daug didesn tikimyb - ir kituose pasakojimuose bei alegorijose Kafka tai danai aprainjo, - kad "jis", negal damas surasti striains, j vedanios nuo grumtyni linijos ideali erdv, sudaryt jg lygiagretainio, "mirs dl iseki mo", nukamuotas nuolatini grumtyni tampos, nesuvok damas savo.
Kad ivengtume nesusipratim: tie vaizdiniai, kuriuos vartoju, kad metaforikai ir provizorikai atskleisiau iuo laikines mstymo slygas, gali bti veiksmingi tik mentali ni reikini srityje.
Taikoma istoriniam ir biografiniam lai kui, n viena i t metafor negali turti prasms, kadangi laiko pertrki ten nebna. Tik tiek, kiek msto, vadinasi, kiek ar galite prarasti riebalus stiprindami aminas - "jis", kaip teisingai j vadina Kafka, o ne "kuris nors", - mogus visa savo konkreios bties tikrove tikrai gyvena iame laiko pertrkyje tarp praeities ir ateities.
Tai gali bti ir dvasios sritis, ar veikiau takas, nutiestas mstymo, toks nedidelis ne-laiko takelis, kur mstymo veikla spraudia mirtingo mogaus laiko erdv ir kuriame minties, prisiminimo ir numatymo srautai saugo tai, k jie pasiima i istorinio ir biografinio laiko griuvsi. Taiau keblumas yra tas, kad mes, atrodo, nesame nei parengti, nei pasireng tokiai mstymo veiklai, sitaisaniai pertrkyje tarp praeities ir ateities.
Labai ilg laik ms is torijoje, per tkstantmeius, prajusius nuo Romos krimo ir nulemtus romn svok, pertrk upild tai, k nuo romn laik mes vadinome tradicija.
Niekam ne paslaptis, kad i tradicija nusidvjo ir tapo vis silpnesn ir silpnesn sigalint moderniajai epochai. Kai pagaliau tradicijos gija nu trko, pertrkis tarp praeities ir ateities nustojo bti slyga, bdinga geriau sverti svorio richmond ky mstymo veiklai ir apribota patirties tos mau mos, kuriai mstymas yra svarbiausias usimimas.
Jis tapo apiuopiama realybe ir vis problema; t. Kafka usimena apie patirt, grumtyni patirt, gyt "jo", stovinio tarp susiduriani praeities ir ateities bang. Toliau pateikiami astuoni etiudai yra tokios pratybos, ir vienintelis j tikslas yra gyti patirt, kaip mstyti; juose nra nurodym, k mstyti ar koki ties laikytis.
Maiausiai jais siekiama suriti nutrkusi tradicijos gij ar irasti ko kius naujovikus pakaitalus, kuriais upildytume pertrk tarp praeities ir ateities. Konkreiau, tai yra politins minties, ikylanios i politi ni vyki nors tokie vykiai minimi tik prabgom aktualu mo, pratybos, ir a darau prielaid, kad pati mintis ikyla i gyvos patirties vyki ir turi likti susieta su jais kaip su vie ninteliais kelrodiais, kuriuos ji gali orientuotis.
Kadangi ie pratimai juda tarp praeities ir ateities, juose esama ir kri tikos, ir eksperimentavimo, bet tais eksperimentais nesiekia- mamubraiyti tam tikros utopins ateities, o praeities ir tra dicini svok kritika nesiekiama "demaskuoti".
P ratarm. P ertrkis tarp praeities ir ateities Notre hritage net precd d'aucun testament - "ms pavel das buvo mums perduotas be testamento" - galbt tai keis iausias i keist ir netikt aforizm, kur Ren Charas, prancz poetas ir raytojas, sutelk esm to, kas per ket verius resistance metus tapo akivaizdu visai Europos rayto j ir rato moni kartai. Taigi nenujausdami ir veikiausiai prie savo vali jie buvo priversti sukurti vieumos erdv, kur - be biurokratins butaforijos ir slapia nuo draug bei prie - visa aliai reikminga veikla buvo paversta veiksmu ir odiu.
Be to, kri geriau sverti svorio richmond ky ir eksperimentins toliau pateikt etiud dalys nra grietai atskirtos, nors, apytikriai pasakius, pirmieji trys etiu dai yra labiau kritiniai negu eksperimentiniai, o paskutinieji penki etiudai labiau eksperimentiniai negu kritiniai. Toks laipsnikas akcent perstmis nra i pirto lautas, kadan gi eksperimentinio elemento esama kritinje praeities inter pretacijoje, kurios svarbiausias tikslas yra atskleisti tikrsias geriau sverti svorio richmond ky svok itakas, kad i naujo i j iskirtume j pirmaprad dvasi, taip beviltikai igaravusi i pai svar biausi politins kalbos odi - toki kaip laisv ir teisingu mas, autoritetas ir protas, atsakomyb ir doryb, galia ir lov - ir palikusi tuius kevalus, kuriais apmokamos be veik visos sskaitos, nekreipiant dmesio juos pagrindian ius tikrovs geriau sverti svorio richmond ky.
Man atrodo, ir tikiuosi, kad skaitytojas man pritars, jog 22 PRATARM etiudas kaip literatrin forma savaime tinka tokioms praty boms, kurias turiu galvoje. Kaip ir visi etiud rinkiniai, i pratim knyga, aiku, gali apimti daugiau ar maiau skyri, dl to nesikeiiant jos pobdiui.
J vienyb - kuri man pa teisina j publikavim knygos pavidalu - yra ne visumos vienyb, o seka judesi, kaip muzikos siuitoje parayt tais paiais ar panaiais raktais. Pati seka nulemta turinio.
Pirmoje dalyje nagri njamas modernusis tradicijos pertrkis ir istorijos koncepcija, kuria modernusis amius tikjosi pakeisti tradicins metafizi kos koncepcijas. Antroje dalyje aptariamos dvi kertins ir tarpusavyje susijusios politikos svokos, autoritetas ir lais v; ji suponuoja pirmos dalies svarstymus ta prasme, kad tokie paprasti ir tiesioginiai klausimai kaip "Kas yra auto ritetas? Pagaliau keturi pas kutins dalies etiudai yra atvira pastanga mstymo stili, ibandyt pirmose dviejose knygos dalyse, pritaikyti tiesio giniams, aktualiems klausimams, su kuriais susiduriame kas dien, inoma, ne tam, kad surastume aikius sprendimus, bet viliantis praskaidrinti klausimus ir tviriau jaustis narp liojant specialius klausimus.
Ms politinio mstymo tradicija turi aiki pradi Platono ir Aristotelio mokymuose. Mano sitikinimu, ji pasiek ne maiau aiki pabaig Karlo Marxo teorijose. Pradia buvo padaryta, kai Valstybje, olos alegorijoje, Platonas apra mo gikj reikal srit - visa, kas siejasi su moni gyvenimu kartu, bendrame pasaulyje, - tamsos, sumaities ir apgauls terminais, nuo kuri turi nusisukti ir j atsisakyti siekiantie ji tikrosios bties, jei 30 dienų iššūkiai numesti pilvo riebalus nori atrasti giedr aminj idj dang.