Ar mamai kepti sausainius?

Paskelbta 2016-06-21

  • Ar mamai kepti sausainius?

Su vaikų šurmuliu sutiktas sekmadienio rytas. Puikiai padengtas stalas, kambaryje pasklidęs ką tik iškeptų sausainių kvapas, o stiklines nudažęs pienas. Nuostabus rytas. Šios šeimos mama jau, turbūt, tūkstantį kartų girdėjo pagyrimus savo konditerijos gaminiams. Ji nuostabiai kepanti pyragus, žaismingai papuošianti sausainius, o itin kruopščiai padaranti tortus. Ją ne kartą draugės prie kavos puodelio ragindavo, jog turinti pamėginti visą tai pasiūlyti kitiems. Plius dar prisidurtų pinigėlių prie šeimos biudžeto. O kiek vakarų ji pati apie tai pagalvojusi, jog tikrai galėtų atsidaryti mažą kepyklėlę, kurioje ji džiūgaudama kurtu stebuklus. Bet... Ar Lietuva ir jos piliečiai tikrai laukia mamos mokančios gaminti tortus? Ar Lietuvai reikia smulkaus ir itin smulkaus verslo? Juk smulkus ir vidutinis verslas tai yra visos valstybės pamatai, kurie sukuria didžiausia pridėtinę vertę. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. Lietuvoje veiklą vykdė 67,943 įmonės, iš kurių 64,043 įmonės priskiriamos labai mažų įmonių kategorijai, 2,825 – mažos įmonėms, 973 – vidutinėms įmonėms ir 102 – stambiųjų įmonių segmentas. Pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos galiojantį įmonių skirstymą, smulkusis ir vidutinis verslas sudaro net 99,8% visų Lietuvoje veikiančių įmonių. Vadinasi tokiose versluose yra sukuriama didžioji dalis visų darbo vietų. Tikiu, kad bet kuris išsilavinęs skaitytojas prieis šios išvados, jog smulkus ir vidutinis verslas turėtų būti itin aukštoje, o gal net vienu iš svarbiausiu prioritetinių klausymų. Kodėl pabrėžiau išsilavinęs? Nes daugelyje postsovietinėse erdvės šalių smulkus verslininkas tebėra tik spekuliantas, verteiva, nesąžiningas ir godus, tačiau be gailesčio išnaudojantis svetimą darbą. Žodžiu, kraugerys, kuriam svetimas gailestingumas, sąžiningumas, garbingumas. Daugelyje postsovietinės erdvės šalių tiek valdžia, tiek visuomenė smulkiuosius verslininkus vertina priešiškai, kaip kažkokį svetimą ir nereikalingą valstybei elementą Kai tuo tarpu visiškai priešingai yra išsivysčiusiose šalyse. Nesvarbu ar nuvyktum į Vokietiją, Prancūziją ar Didžiąją Britaniją ir pereitum miesto gatve. Gerai matytųsi jaukios kavinukės, šeimyniniai viešbučiai, mažos kirpyklos ir pozityvus piliečių požiūris į smulkius verslininkus. Ir kas manote sulaiko Lietuvoje gyvenančią ir skaniai kepančią mamą nuo savo mažos kepyklėlės? Galiu drąsiai pateikti net dvi didžiausias problemas: Pirma, tai mūsų mentalitetas. Mūsų itin lėtai besikeičiantis požiūris į smulkius verslininkas. Mes privalome suvogti, jog jų dėka turime darbus. Jog jų dėka galime patiekti maisto ant stalo, turėti kur gyventi, džiaugtis kaip vaikai žaidžia darželiuose ar laimingi grįžta iš mokyklos. Mes privalome pasikeisti ir pradėti vertinti smulkius verslininkus kaip tai daro išsivysčiusių šalių piliečiai. Ir antroji problema, tai valstybės neveiksnumas. Nenorėčiau tikėti, jog valstybę valdo neišsilavinę politikai, bet kaip minėjau išsilavinę tikrai suvoktų smulkaus ir vidutinio verslo svarbą valstybės ateičiai. Todėl, man kyla klausymas kodėl Lietuvos politikai to nesuvokia? Atrodytų, tai turėtų būti viena iš svarbiausių Lietuvos uždavinių, nes padedant smulkiam ir vidutiniui verslui, bus didinamas vidaus produkto augimas, sukurta daugiau naujų darbo vietų, mažinama regionuose socialinė ir ekonominė atskirtis. O ką padarė mūsų išrinktieji politikai? Viena iš populiariausių verslo formų pradedantiems ir smulkiesiems verslininkams buvo Mažoji bendrija. Bet 2015 metais, Seimui priėmus pataisas panaikinančias mokestines lengvatas jų nariams, tarp pradedančiųjų ir smulkių verslininkų visiškai prarado turėtą patrauklumą. Nėra sukurta jokios sisteminės pagalbos pradedantiesiems verslininkams išvengti biurokratijos, kuri iš pradžių yra nežinoma ir nesuvokiama paprastam piliečiui, o taip pat suvalganti itin brangų laiką. Nėra jokių mokestinių lengvatų, trūksta valstybės paramos ir pagalbos pradėti verslui. Pamėginsiu palyginti skirtumus tarp kitų valstybių: Įstatymų apsauga. Vakarų šalyse įstatymai, liečiantys smulkųjį verslą, yra stabilūs, skaidrūs ir suprantami, jie nukreipti į biurokratizmo išvengimą, o tai reiškia, skatina verslo vystymą Valstybė garantuoja paramą mažajam verslui, duodama valstybinius užsakymus. Pavyzdžiui, JAV jau seniai 23% valstybinio biudžeto užsakymų atiduodama mažajam verslui. Krizės metu Obamos administracija padidino šią dalį iki 26% visų valstybinių pirkimų. Negana to, jeigu užsakymas per stambus šiai verslo kategorijai, kongresas išdalija jį dalimis. Be to, Amerikoje stambios kompanijos įpareigotos mažajam verslui duoti iki 20% gynybos užsakymų. Mokestinės lengvatos mažajam verslui. Vokietijos valstybinė pagalba mažajam verslui yra laikoma geriausia Europoje. Pvz., Vokietijoje atidarius smulkią įmonę, pirmus du metus ji atleidžiama nuo visų mokėjimų (Ispanijoje - 5 metus) Įkurta prieinama apmokymų ir verslininkų kvalifikacijos kėlimo sistema. Visose išsivysčiusiose šalyse yra verslo mokymo programos. Pvz., Vokietijoje į verslą įtraukiama praktiškai jau mokyklos suole, vyresniems moksleiviams kuriamos mini įmonės, finansiškai remiamas studentų verslas. Daugelyje šalių siūlomi trumpalaikiai marketingo, vadybos, personalo valdymo kursai. O Japonijos universitetuose yra specialūs kursai, skirti nedidelių kompanijų valdymui. Gali vardinti ir vardinti, kiek kitos išsivysčiusios šalys padeda smulkiam ir vidutiniui verslui, kai tuo tarpu Lietuvoje to pasigęsti. O pagalvojus dar apie visus reikalavimus, visus leidimus ir visus higienos normų patikrinimus, tai net šiurpas nukrato. Atrodo, jog mama iškepusi sausainius savo šeimai ir pamėginus parduoti juos padarė didžiausią nusikaltimą. Neturėjo verslo formos, neturėjo jokių leidimų, neatitiko higienos normų... Jeigu mes neskatinsime ir nelengvinsime verslo pradžios, ateis laikas, kai Lietuvos pamatai sušlubuos, o joks namas negali stovėti su sugriuvusiais pamatais.

Algimantas Romanauskas

Komentarai

Kolkas klientų komentarų dar nėra..

Komentuoti

Geriausiai parduodamos