Raudonojo paukščio sparnai

Paskelbta 2016-02-26

  • Raudonojo paukščio sparnai

Talžant Lietuvą raudonojo paukščio sparnams imi vis dažniau pagalvoti apie politikų neveiksnumą. Bene kiekvieną dieną televizoriaus ekranuose regi ar perskaitai internetiniuose portaluose, kaip gaisruose sudūžta visos žmonių svajonės, kaip raudoni mirties liežuviai pasiglemžia viską: turtą, namų šilumą ir net gyvybes. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ataskaitos duomenimis 2015 – uosius metus šis negailestingas paukštis paženklino net 12018 kartų. Iš jų 128 žmonės mirė, tarp kurių net 6 vaikai. Ir net 193 patyrė traumas. O šių metų per pirmąsias dvi savaites įvyko virš 100 gaisrų, tarp kurių jau žuvo 15 žmonių. Pati didžiausia tragedija įvyko 2016 - siais Sausio 8 dieną, kai Šiauliuose gaisro metu žuvo trys mažametės mergaitės. Kas turi prisiimti atsakomybę už trijų mergaičių gyvybes? Žinoma, tai tėra tik retorinis klausimas. Bet aš labai norėčiau paprašyti, jog skaitytojas pamėgintų į jį atsakyti. O aš, savo ruoštu, jį vesiu prie man suvokiamo atsakymo. Ir tikiu, jog galiausiai skaitytojas pritars mano nuomonei. Šias mergaites galėjo išgelbėti pats paprasčiausias dūmų detektorius. Tai mažas prietaisas, kuris pajutęs dūmus ima skleisti garso signalą ir esantys namuose žmonės iškarto susivokia, kad į jų namus įsisuko raudonasis paukštis. Bet, kad jį įsigyti reikia turėti atliekamus kelias dešimtis eurų. Vidutines pajamas gaunantiems žmonėms tai nesudarys problemos. Bet ką daryti mažas pajamas gaunančioms šeimoms? Ką daryti, jei šeima nėra iš tos žmonių klasės, kuri visada mėgsta aplieti savo akis alkoholiu ir linksmai leisti dienas „kažkur kitus“ ir niekada nesirūpinti savo ir visuomenės saugumu, o yra iš tų, kurie sunkiai dirba, stengiasi išlaikyti vaikus tvarkingus, pavalgiusius, bet atėjus mėnesio galui supranta, kad ir vėl negalėsiantys leisti sau nieko įsigyti? Jie neturi atliekamų pajamų. Vos suduriantys galą su galu. Gyvenantys nuo algos iki algos ir neduok Dieve kokia nenumatyta prekė atsidurtų jų būtinųjų prekių sąraše. Ir tai jiems atrodytų lyg didžiausia nelaimė. Kaip padėti tokiems? Kas turėtų padėti tokiems? Manyčiau, jog tie kuriuos mes išrenkame valdyti mūsų šalį. Tikiu visa širdimi, jog jie gali padėti itin lengvai, bet tik sutarus visiems, jog Dievo duota gyvybė yra prioritetas Nr. 1. Kai 2012 metais Lietuvoje buvo nutraukta analoginės televizijos transliacija, politikai iškarto sutarė, jog mažas pajamas gaunantiems asmenims dalinai kompensuos televizijos priedėlio kainos. Tam buvo skirta net 32 milijonai litų, kurie turėjo pasiekti 311 tūkstančių namų ūkių. Kai suvoki, jog televizija yra svarbiau už žmogaus gyvybę, turime kažkaip jiems pasakyti, kad taip daugiau nebegali būti. Turime nebeleisti mirtį nešančiam paukščiui sukiotis po mūsų šalį ir taip skaudžiai mums kirsti. Privalome saugoti gyvybę, nes tai prioritetas Nr. 1. 

Algimantas ROMANAUSKAS TS-LKD Šilutės Tautininkų skyriaus pirmininkas

Straipsnį ir virtualų laikraštį galite parsisųsti:

http://pdfsr.com/pdf/tb17.pdf-1

Komentarai

Kolkas klientų komentarų dar nėra..

Komentuoti

Geriausiai parduodamos